Naudojimosi tvarkos nustatymas. Atidalijimas
Teisinės paslaugos bei konsultacijos:
- bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimais,
- bendraturčių teisių bei pareigų įgyvendinimo klausimais,
- atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo,
- išieškojimo iš bendrosios nuosavybės klausimais.
Bendrosios nuosavybės teisės ginčai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą.
Bendrosios nuosavybės atveju visi nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendraturčių valios. Galima sakyti, kad savininko teisės šiuo atveju apribojamos kitų savininkų. Praktika rodo, kad išsiskyrus nuomonėms ir interesams tarp bendraturčių, kyla įvairūs ginčai. Dažniausiai tokie nesutarimai atsiranda dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, daikto atnaujinimo ar rekonstrukcijos, paskirties pakeitimo ir pan.
Viena iš galimų teisinių priemonių, siekiant išvengti tokio pobūdžio ginčų – naudojimosi daiktu ir konkrečiomis jo dalimis tvarkos nustatymas. Susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos galima sudaryti paprastos rašytinės arba notarinės formos. Tačiau tik notarinės formos sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, gali užtikrinti, kad ji bus privaloma ne tik esamiems, bet ir naujiems daikto bendraturčiams. Nesusitarus dėl naudojimosi daiktu tvarkos gražiuoju, ji gali būti priverstinai nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Visgi net ir nustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, įvairių nesutarimų galimybė visiškai neeliminuojama.
Racionaliausias tokių ginčų sprendimo būdas – atidalijimas iš bendros nuosavybės, kuomet iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Atidalijimu užtikrinamas kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir tai pasitarnauja socialinei taikai bei ekonominiam interesui. Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi absoliučią teisę bet kada reikalauti atidalijimo, nepriklausomai nuo to, ar kiti bendraturčiai sutinka su atidalijimu, ar ne. Tokiu atveju teismas turi tik parinkti, kokiu būdu turtą dalinti.
Naudojimosi tvarkos nustatymas
Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Ieškinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Taigi kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.
Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise.
Atidalijimas
Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje.
Atidalijimas gali būti vykdomas keliais būdais: padalijant daiktą natūra arba išmokant kompensaciją pinigais. Pasirenkant atidalijimo būdą, pirmenybė teikiama daikto atidalijimui natūra, kiek tai įmanoma be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Galimas arba visiškas, arba dalinis atidalijimas (kai tam tikra dalis lieka neatidalinta). Tačiau praktikoje prioritetas teikiamas visiškam daikto atidalijimui, nes jis leidžia galutinai nutraukti teisinius santykius tarp susikivirčijusių bendraturčių.
Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo būdo, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iš šių būdų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.
Pažymėtina, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka teisės aktų nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis ar jų grupė prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą.
Teismų praktikoje galioja taisyklė, kad bendraturtis, siekdamas gauti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas būdas yra priimtiniausias ir atitinka visų bendraturčių interesus. Tačiau tai nereiškia, kad turtas padalijamas tik pagal vieno bendrasavininko pasiūlymą – kiti bendraturčiai taip pat turi teisę pateikti kitokius variantus. Taigi daikto atidalijimu negali būti ginami tik vieno žmogaus ar vienos grupės interesai, nepaisant kitų bendraturčių interesų. Ši taisyklė labai svarbi ir nustatant teisingą piniginės kompensacijos dydį.
Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.
Bendroji nuosavybė gali būti atidalinta ir taip, kad paliekama bendrai naudojamų daikto dalių. Nes ir pasidalijus dalį daikto, gali būti įgyvendinti atidalijimu siekiami tikslai – panaikinti bendrosios nuosavybės teisinius santykius arba bent jau sumažinti jų apimtį. Verta pastebėti, kad net ir visiškas atidalijimas kai kuriais atvejais nepaneigia bendrojo naudojimo objektų, pvz., pasidalijus namą, lieka bendrosios konstrukcijos (stogas, sienos), bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos ir pan., kurie pagal įstatymus vis tiek laikomi bendrąja daline nuosavybe.