Paveldėjimo teisė

Teisinės paslaugos ir teisinės konsultacijos visais paveldėjimo teisės ir palikimo priėmimo klausimais. Galime pasiūlyti savo žinias ir ilgametę patirtį visais Jums aktualiais su paveldėjimu bei palikimo priėmimu susijusiais klausimais.

Atstovaujame šalių interesams visose paveldėjimo bylos vedimo stadijose, taip pat ikiteisminio bei teisminio proceso metu.

Konsultuojame bei teikiame profesionalią pagalbą šiais klausimais:

• turto paveldėjimo ir palikimo priėmimo
• turto apyrašo sudarymo
• įpėdinių atsakomybės
• įpėdinių tarpusavio santykių
• ikiteisminiuose ir teisminiuose ginčuose

Ruošiame dokumentus ir atstovaujame jūsų interesams:

• priimant palikimą pagal įstatymą
• priimant palikimą pagal testamentą
• sudarant paveldimo turto apyrašą, skiriant paveldimo turto administratorių
• atnaujinant terminą palikimui priimti
• padalinant palikimą tarp įpėdinių
• ginčijant testamentus, palikimo priėmimo faktus ir paveldėjimo teisės liudijimus
• valstybinėse institucijose bei teismuose nagrinėjant iš paveldėjimo teisinių santykių kylančius ginčus

Paveldėjimas

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės bei įstatymo nustatytos turtinės teisės bei prievolės.

Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į orumą, autorinį vardą), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Palikimo atsiradimas – tai paveldėjimo teisinių santykių atsiradimas. Palikimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui–palikėjui. Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirties momentas, kuris gali būti nustatomas dienomis, valandomis, minutėmis. Palikimo atsiradimo vieta – laikoma paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta (tuo siekiama sužinoti, kokios valstybės įstatymai taikomi paveldėjimui).

Paveldėjimo pagrindai:

1. Paveldima pagal įstatymą ir testamentą,
2. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu,
3. Jeigu nėra įpėdinių arba nė viena įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš įpėdinių atimama teisė paveldėti, mirusio turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba jis pripažintas negaliojančiu; testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, atsisakė jį priimti arba negali paveldėti pagal CK 5.6 str. nurodytas aplinkybės; įpėdinis pagal testamentą mirė prieš atsirandant palikimui, o antrinis įpėdinis nepaskirtas. Įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurie paveldi pagal įstatymą, kuriuos nustato CK. Šios jo normos yra imperatyvios (jie nenurodyti ir negali būti nurodyti kitame įstatyme).

Įpėdinių pagal įstatymą eilės: vaikai ir įvaikai, tėvai, įtėviai, vaikaičiai, palikėjo seneliai ir provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai, taip pat tėvo ir motinos broliai ir seserys, tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai.

Įvaikai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuoniams. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ar kitų giminaičių pagal kilmę mirties.

Vaikaičiai gali paveldėti kartu su 1-osios eilės įpėdiniais atstovavimo teise, jeigu jų tėvai yra mirę, taip pat palikėjo provaikaičiai. Paveldėjimas atstovavimo teise galimas tik esant paveldėjimui pagal įstatymą. Asmenims, kurie atsisakė palikimo, negali būti atstovaujama.

Paveldėjimas pagal testamentą

Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių. Testamentai gali būti asmeniniai (surašyti paties testatoriaus savo ranka) ir oficialieji (sudarytas dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro).

Palikimo priėmimas ir atsisakymas

Palikimo priėmimas

Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Negalima palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.

Tuo atveju, jeigu šį terminą praleidote, nebūtinai reiškia, kad nebeturite galimybės priimti paliktą turtą. Įstatymas numato, kad pretendentas į palikimą turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį pradėjus valdyti (pvz., jei po palikėjo mirties jūs rūpinotės palikėjo butu jame gyvendamas, prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius, turite teisę teisme įrodyti, jog tokiu būdu šį butą paveldėjote faktiškai jį valdydamas).

Įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Palikimo atsiskaitymas

Įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlyga ar dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Neleidžiama atsisakyti palikimo, jei įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui prareiškimą, kad jis priima paveldėjimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.